Galimi keli valytų nuotekų išleidimo į aplinką variantai (jeigu nuotekos išvalytos iki Lietuvoje nustatytų aplinkosauginių normatyvų):

1. išleidimas į vandens telkinius (kai šalia namo yra atviras buitinių nuotekų priimtuvas - ežeras, upelis);
2. išleidimas į gruntą, melioracijos griovius.Vieno ar kito būdo panaudojimą lemia keletas veiksnių:
3. dirvožemis ir jo prigimtis;
4. gruntinis vanduo ir jo kitimo lygis;
5. aukščių išsidėstymas ir vietovės reljefas;
6. nuotolis iki vandenvietės;
7. klimatas ir grunto įšalimo savybės.

Jeigu šalia namo nėra vandens telkinio, tuomet belieka filtravimas į gruntą. Ar šalia namo esantis gruntas tinka buitinių nuotekų filtravimui, kokia jo sandara, kokiame gylyje yra gruntinis vanduo, galima nustatyti tik atlikus žvalgybinį geologinį gręžinį.

Grunto drenažas yra naudojamas sklypuose, kur gruntas smėlėtas ir gruntiniai vandenys yra giliai. Gruntinio drenažo ilgis turi būti proporcingas nuotekų kiekiui ir grunto sugėrimo greičiui. Optimalus gruntinio drenažo vamzdžių paklojimo gylis yra 0,5 m, maksimalus 0,8 m. Atstumai tarp drenažo vamzdžių turėtų būti 2,0 m. Vienam žmogui skiriama 12 drenažo metrų.
Grunte, kuris sunkiai sugeria arba visai nesugeria skysčių, drenažas yra pakeliamas supilant pylimus ir siurbliu pakeliant valytas nuotekas į drenažo vamzdžius. Klojant drenažo vamzdžius yra pašalinamas natūralus dirvos sluoksnis, o vietoj jo po vamzdžiais pilama skalda ir smėlis.